Mes visi norime, kad mūsų turimi mobilieji telefonai ne tik tinkamai tarnautų, bet ir niekada neatsibostų. Juk būtų taip šaunu, jeigu juos galėtume naudoti be jokių nervų, kad dabartinės telefonų tendencijos jau yra gerokai pralenkusiuosemūsų įrenginį. Ar įmanoma naudoti telefoną kuo ilgiau, kad telefonų tendencijos nebūtų labai nutolę? Kapi padaryti, kad mūsų seni, bet vis dar gerai veikiantys mobilieji tarnautų ilgai ir mums neatsibostų? Keletas patarimų, kurie galbūt padės rasti tą atsakymą.
Pirkite naujausią modelį
Pirmas ir svarbiausias pasiūlymas – jeigu jau perkate telefoną, tai iškart pirkite naujausią modelį. Taip jūs užsitikrinsite, kad ilgiausią maksimalų terminą jūsų telefonas vis dar atrodys ne pasenęs. Iš pradžių jis atrodys stulbinamai madingas ir naujas, ir visi norės pažiūrėti, kaip jis veikia. Po to jis pasidarys vis dar iš naujesnių, bet jau nebe pirmas eilėje. Vėliau taps prieinamas daugumai, galiausiai atpigs ir bus vienas pigiausių, kurį siūlys ryšio operatoriai už kelis eurus su 24 mėnesių sutartimi. Tačiau jūs jį turėsite jau galbūt 5 metus, ir jis vis dar bus perkamas. Jeigu iškart pirksite tokį nukainuotą senesnio modelio telefoną, netrukus pamatysite kaip pasaulis jį išleidžia per galines duris į pagyvenusios ir neįdomios technikos užkulisius.
Giedrė prisimena, kad nedidelis randas, esantis ant jos dešinio delno, atsirado čiuožiant nuo čiuožyklos vaikų darželyje.„Prisimenu, kad buvau jau paaugusi, gal kokių 10 metų. Jau gana seniai nebuvau niekur apsikūlusi, o žaisti ant atrakcionų darželyje man jau atrodė neįdomus dalykas. Aš jau turbūt buvau ir pradėjusi savo pirmus eilėraščius rašyti, ir jau apie berniukus galvoti. Bet velnias mane nešė ten pasikarstyti. Buvo jau ir gana vėsu – gal rugsėjis ar spalis, kad jau su striuke ėjau. Su drauge nusprendėme pačiuožinėti darželyje nuo čiuožyklų. Prisimenu, nučiuožiau vieną kartą ir pajaučiau, kad tai nuobodu, jau ne man. Tada čiuožiau antrą kartą, matyt, bandžiau kažkaip sudėtingiau – atbula ar panašiai. Ir tada ranka čiuoždama kliudžiau kažkokią iš kažkur atsiradusią vinį, o šį man perrėžė delną. Iki dabar turiu randą, bet randu salinimas nebūtinas. Tegul man būna toks kaip prisiminimas blogai sutvarkyto vaikų darželio, kuriame dėl neaiškių priežasčių ant čiuožyklų būna išlindusių vinių“, – pasakoja mergina.
Standartinė vyriška apranga teisininkams, kurie privačiai konsultuoja, yra kostiumas ir marškiniai. Taip pat kaklaraištis. Šie rūbai yra ilgaamžiai, tačiau taip pat turi savo madas. Kartais madoje būna vienoki marškiniai, kartais kitokie, taip pat ir kaklaraištis gali šiek tiek atspindėti charakterį. Tačiau svarbiausia, kad kostiumas gerai tiktų vyrui. Kad nebūtų per laisvas ar per daug suveržtas, nevaržytų judesių. Tai mitas, kad su kostiumu žmogus yra suvaržytas. Pripratus prie savo darbo aprangos, jeigu ji tau tikrai tinka, atrodai visgi gerai.
Timį į finansų rinkų projektus labiausiai įtraukė susidomėjimas tuo, ką daro jo įdomus pažįstamas. „Jis visada būdavo labai protingas, daug dirbdavo, turėdavo daug pinigų. Vieną kartą sužinojau, kad jis jau ir namą užmiestyje statosi, ir atostogauja daug. Supratau, kad kažkas pasikeitė – jis dirba mažiau, o pinigų turi daugiau. Ėmiau domėtis, ką jis veikia. Net išsigandau, kad gal ką nors už įstatymo ribų. Tačiau nusiraminau – jis dirbo finansų rinkose ir jam sekėsi. Tada pamažu ėmiau tuo domėtis ir aš ir greitai supratau, kad tai nuostabus dalykas“, – sako Timis.
Iš Vokietijos automobilius gabenantis ir Lietuvoje pardavinėjantis Darius sako, kad dažnai automobiliai iš ten parvežti būna geresnės būklės. „Jie dažniau yra sveiki, nusidėvėjimo požymių nebūna, tikrai niekada nereikalingas koks vairotraukės keitimas ar kiti ilgo naudojimo padariniai. Paprasčiausiai mašinos būna daužtos, o paskui jas pataisius gali greitai turėti kokybišką automobilį“, – sako vyras.