Mano paskutiniai automobiliai

Pastarąjį kartą automobiliu supirkimas Vilniuje man buvo itin naudingas. Savo seną nebenaudojamą „Golf“ automobilį atvežiau į supirktuvę ir visai gerai iš to uždirbau – dvigubai daugiau negu tikėjausi. Klausiau darbuotojų, ar jiems patiems automobiliu supirkimas Vilniuje yra vis dar pelningas, šie pripažino, kad jau yra nebe tie senieji laikai, bet vis dar galima užsidirbti.

Paskutinė mašina – paskutinis auto įvykis

Automobiliai, kuriuos vairavauSu paskutiniu „Golf“ nukeliavau nemažai, mačiau daug: teko pabūvoti netolimame užsienyje, nors mašina tikrai buvo jau sena, ir daug kas nebūtų leidęs su ja apskritai net važiuoti ilgesnį atstumą, tokį kaip nuo Marijampolės iki Panevėžio ir panašiai. Paskutinį kartą su juo važiavome gana ilgą atstumą iš festivalio į sostinę. Važiavome trise, radijos net nejungėme, nes ant automobilio užpakalinės mašinos sėdėjusi draugė tiesiog pati kalbėjo kaip radija, ir dar daugiau.

Skaityti toliau: Mano paskutiniai automobiliai

Mūsų šeimos paslaugų skelbimai

Pateiksime paprastą pavyzdį, kaip paslaugų skelbimai gali padėti pragyventi visai gražiai šeimai ir giminei. Imkime įsivaizduojamą šeimą, suteikime jai profesijas ir pažiūrėkime, kaip apie jų paslaugas parengti skelbimai, padėtų jiems išgyventi šiame pasaulyje.

Laisvai samdomas statybininkas

Paslaugos internetuSūnus Rokas yra žmogus, kuris ir studijavo universitete humanitarinius dalykus, ir dėstė vaikams mokyklose. Tačiau galų gale jo gyvenimas susidėstė taip, kad jis tęsia savo seną amatą – statybas. „Pabandžiau įsidarbinti vienoje didelėje įmonėje Vilniuje. Siaubas, kaip nepatiko. Žmonės girti eina į darbą, spjaudosi, rūko, keikiasi. Vyrauja tokia baisi atmosfera, su kuo pakalbėti nėra. Ir nesuprantu, kodėl taip. Juk statybininkas, ypač tas, kuris ne pavaldinys, o pats galvoja, turi būti labai protingas žmogus, kvailas tiesiog nesugebės dirbti tokio darbo, nes čia reikia daug ką apgalvoti. Taigi, nusprendžiau dirbti savarankiškai. Apie tai, kad darau vidaus apdailą, yra tam tikruose kataloguose ir portaluose paslaugu skelbimai, ir man tai visai pasitarnauja. Aišku, yra ir draugų rekomendacijos, kai jie mane vieniem ar kitiem žmonėm mane parekomendavo. Bet galiu pasakyti, kad šiai dienai rezultatai labai geri. Dar tik ruduo įpusėjęs, o aš užsakymų turiu jau visai ateinančiai vasarai“, – džiaugiasi jaunas vyras.

Dukra – programuotoja

Skaityti toliau: Mūsų šeimos paslaugų skelbimai

Klientus traukia šiluma

Kai karštose šalyse kiekvienas klientas eina į parduotuvę, kurioje kondicionierius, taip šalto klimato zonose žmones traukia židiniai, radiatoriai ir šilumos siurbliai. Mes tai supratome labai greitai ir nusprendėme panaudoti versle.

Išanalizavome rinką

Aišku, tam, kad būtų kažkokie rezultatai, pirmiausiai turi padaryti gerą rinkos analizę. Dėl šito net neabejojau, kad teks tai daryti, taigi, be jokių problemų, be jokios širdies graužaties verslo planą atidėjau – pirma išanalizuosiu, tik paskui pradėsiu veikti. Juk kartais verslas nepasiseka tik dėl to, kad žmonės pjauna iš karto, o prieš tai devynis kartus nepamatuoja.

Šilčiau visada yra geriauTaigi, pastebėjau, kad ten, kur yra ugnis, šilumos siurbliai, kur šilti radiatoriai, žmonės eina kaip gyvūnai. Tačiau yra ir daugiau niuansų. Tarkime, šaltą žiemos dieną žmonės vaikšto gatve, kurioje įsikūrusi parduotuvių alėja. Jeigu parduotuvėje akivaizdžiai šilta, tarkime, iš spalvų matome, kad yra daug raudonos, geltonos, morkų spalvos, tai jau kažkaip norisi to jaukumo ir šilumos. Mėlyna ir balta spalvos visada reiškia šaltį, todėl ten nueiti norisi ne taip ir stipriai. Vadinasi, ne tik geri šilumos siurbliai ir efektyvus šildymas svarbu – taip pat reikia ir patrauklaus interjero. Kaip kokio ženklo, parodančio, kur galima būtų tikėtis sėkmės. Ir tai dar ne viskas. Dar yra ir tinkami arba netinkami erdvės išplanavimai. Pavyzdžiui, matau šiltų spalvų ir tikrai šiltą parduotuvėlę, joje yra labai šilta, tačiau matau, kad erdvės mažoka. Žiemą žmonės nori užeiti ten, kur pasišiltų, tačiau jiems reikia erdvės. Kadangi jie apsirengę paltais ar šiltomis pūkinėmis striukėmis, tai jie tiesiog užima daugiau vietos. Atrodo keista ir juokinga, bet taip yra. Taigi, tam, kad būtų patogu sukinėtis su savo padidėjusiomis apimtimis, kad būtų net ir vietos kur išteisti ranką ir nusiimti kepurę bei šaliką, reikia didesnių patalpų. Iš kitos pusės – jų nereikia taip užkaitinti kaip pirties, šilumos siurbliai gali reguliuoti šilumą. Reikėtų optimalaus varianto, kad atėjęs žmogus iškart neiškeptų. Juk ir nesveika taip iš šalto į karštą orą eiti, ir atvirkščiai.

Pritaikėme savo verslui

Skaityti toliau: Klientus traukia šiluma

Mokykloje reikėdavo dovanoti gėles

Gėlės dovanomsMan dirbtinės gėlės primena tas gėles, su kuriomis turėdavau daugiausiai reikalų. Tai gėlės, kiekvieną rugsėjį nešamos į mokyklą mokytojoms.

Pirma klasė

Tai nesusipratimų ir naujo gyvenimo pradžios metai. Pirmoje klasėje tėveliai stengiasi suruošti labai daug visko, nieko svarbaus nepamiršti. Aišku, svarbiausia būdavo viską sužiūrėti mamai, nes tėčiai retai tokiais reikalais rūpinasi. Tai, kad reikės mokytojoms nešti gėlių, žinojome jau iš anksto, aš ir brolis. Siūliau panaudoti dirbtinės gėlės puokštes, bet buvau išjuokta. Tėveliai pamokė, jog tokiomis iškilmingomis progomis reikia dovanoti gražią gyvą gėlę, o ne kažką, kas stovės amžinai ir išliks kambario dekoracija, bet nieko neprimins apie tave.

Atsimenu tą gyvą procesiją, kai mes, pirmokai, vedami dvyliktokų, su sąsiuviniais rankomis ir gėlėmis, ėjome eilute, skambindami varpeliais. Iš tiesų, juk nebūtina daryti tiek daug visokių keistų ritualų, tačiau kažkodėl jie daromi. Taip, gražu atnešti gėlę mokytojai pirmai. Bet seniau turbūt būdavo nešama gėlė iš laukų, o gal nebūtinai gėlė, gal ir koks nors kitoks augalas, pavyzdžiui, vaisių krepšelis. O dar, kai pagalvoji, taip pat nebūdavo ir tokios didelės šventės mokykloje. Jeigu žvelgtume į senus laikus, turbūt rastume tradiciją kaimuose tiesiog šiaip vaikams būti atvestais į mokyklą Rugsėjo 1 – ąją, o paskui būti pasveikintiems namuose savo šeimos. Žinoma, kunigo pasveikinimas galėjo būti jau ir tais laikais. Nesunku būtų surasti ir tokių vaikučių, kurie taip jaudinosi ir bijojo Rugsėjo 1 – osios, kad net iš baimės susirgo.

Vėliau

Skaityti toliau: Mokykloje reikėdavo dovanoti gėles