Iš Vokietijos automobilius gabenantis ir Lietuvoje pardavinėjantis Darius sako, kad dažnai automobiliai iš ten parvežti būna geresnės būklės. „Jie dažniau yra sveiki, nusidėvėjimo požymių nebūna, tikrai niekada nereikalingas koks vairotraukės keitimas ar kiti ilgo naudojimo padariniai. Paprasčiausiai mašinos būna daužtos, o paskui jas pataisius gali greitai turėti kokybišką automobilį“, – sako vyras.
Važinėja jau daug metų
Darius pripažįsta, kad automobilių pirkimo ir pardavimo amatas jau labai seniai yra jo gyvenime. Jis jau daug laiko čia užsiima tuo, kuo užsiima. „Geriausia, aišku, buvo Nepriklausomos Lietuvos pradžioje. Kaip atsidarė Geležinė Uždanga, tai labai daug tada galėjau visko parsivežti ir čia parduoti. Kadangi dar buvo sienos laisvesnės, tai daug pirkėjų turėdavau iš Azijos. O paskui kažkuriuo metu viskas sugriežtėjo ir pas mus jau nėra taip paprasta. Jau nėra to, kad būtų daug rusakalbių pirkėjų, jie čia nevažiuoja. Ta išeina, kad perkiesi tuos automobilius tarsi sau, paskui pardavinėji čia. Aišku, kai keičiasi sąlygos, nereikia taip labai nerimauti, reikia stengtis prie visko prisitaikyti ir tiek. Nė vienas žmogus negali uždirbti visų pasaulio pinigų, dėl to ir aš dėl to per daug nesuku galvos“, – sako jis.
Iš tiesų darbas yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau reikia gerai pagalvoti, iš kur yra ta tradicija tiek daug dirbti. Gal dėl to, kad senais laikais dauguma lietuvių buvo valdomi foedalų, lenkė nugaras laukuose, valdomi lenkų ir kitų ponų. Gal todėl, kad priklausė „darbo liaudžiai“ dar Sovietų Sąjungoje. Gal todėl, kad ir dabar gyvena ne taip jau prabangiai, tad tam, kad sukauptų daugiau pinigų, turi tiesiog kuo daugiau dirbti. Visi šie veiksniai galbūt ir veda į tai, kad dirbti reikia daug, sunkiai, ir kyla baimė, kad, jeigu nedirbsime, tai bus labai blogai. O štai iškeliavę į užsienį, tarkime Skandinaviją, dažnai lietuviai pasakoja, kad ten žmonės labai atsipalaidavę, darbas nėra jų taip užvaldęs kaip kad dažnai atrodo pas mus. Įdomu, ar laimingi žmonės darbe? Mes linkime savo vaikams, kad jie būtų ir turtingi, ir laimingi. Tačiau vieni tėvai skatina rinktis tai, kas labiausiai „prie širdies“, o kiti – tai, kas labiausiai perspektyvu. Gal dėl to rezultate turime daugybę teisininkų ir vadybininkų, pasirinkusių neva perspektyvias specialybes, tačiau taip ir netapusių tų sričių, kurias turėtų atstovauti, darbininkais. O žmonės, kurie iš tiesų pasirenka tai, kas prie širdies, irgi ne visada gali save realizuoti. Tarkime, kažkas renkasi kokį nors meninį išsilavinimą, o vėliau turi dirbti reklamoje ir negali kurti to, ko nori, tenka užsiimti kefyro pakelių reklamavimu.
Skirtingos spalvos gali mus skirtingai stimuliuoti įvairiems potyriams. Tarkime, balta spalva mus ramina ir kelia tuštumos jausmą. Tad valgymas iš baltų lėkščių nebūtinai vers greitai jaustis pilnais, gali rastis psichologinis tuštumos poveikis. Tuo tarpu mėlyna spalva yra raminanti ir joje lengva susikoncentruoti. Esant mėlynai spalvai, mes ramiai ir tinkamai pavalgysime. Raudona spalva itin dirgina, todėl ji gali trikdyti valgymo jausmą įvairiais skirtingais būdais. Geriausia, jeigu patys pabandysite įvairių skirtingų spalvų lekstes. Jas galima pirkti visas spalvotas, būna tokių rinkinių. Tai padės lengvai ir greitai išsiaiškinti, pajausti, suprasti savo valgymo įpročius.
Populiariausi spalvotieji metalai – tai žalvaris, varis, aliuminis, bronza, cinkas, magnis, nikelis, titanas, švinas, alavas ir kt. Tarpusavyje metalai skiriasi ne tik apdirbimu, bet ir panaudojimo sritimis. 
Įvairios šventės ir progos džiugina tuos, kurie tinkamai joms pasiruošia. Šiuo metu švęsti galima įvairiais būdais ir įvairiose vietose. Jūsų paslaugoms tiek restoranas ar sodyba, tiek ir