Tikriausiai visiems ne kartą teko patirti nuostabą, kai pramogų ir turizmo vietoje staiga pamatote, kaip sujuda paminklai. Prie Romos Koliziejaus galime rasti aibę tokių „atgyjančių statulų“, prašančių, kad jiems į kepurę kas nors įmestų eurą ar dolerį.
Judesys svarbus evoliucijoje
Mūsų psichologija labai greitai fiksuoja skirtumą tarp judančio ir nejudančio daikto. Tai yra vienas pirminių instinktų, manoma, padėjusių mums išlikti. Įsivaizduokite, jeigu jūsų protėvis, gyvenęs miškuose, nebūtų išsitreniravęs puikios reakcijos į judantį ir nejudantį objektą, galbūt jį būtų prarijęs dinozauras, ir mes dabar neskaitytume ir nerašytume šio teksto. Nesvarbu, kur bebūtume, bet mūsų dėmesys visada pirmiausiai krypsta į judesį, todėl bematant pasukame galvą ten, kur periferinėje regoje kažkas sukruta. Jeigu nesuprantame, kas – krūptelime, tarsi išsigąstame. Net ir kine lengva manipuliuoti žvilgsniu, nes pirma telksime dėmesį į judesį, judėjimą. Taip pat į šviesą. Taigi, tai, kad paminklai staiga atgyja ir sujuda, mums visada sukelia kažkokį vidinį sąmyšį. Juk štai elementas, kurį suvokiame kaip statišką, ir jis ką tiks sujudėjo – kas tai, pavojus, ar pramoga. Maži vaikai net šiek tiek išsigąsta tokio dalyko. Kita vertus, čia galima įžvelgti ir nuostabų filosofinį būties ratą. Juk štai tie, kurie kuria paminklus, skulptūras, statulas, dažnai tai daro pagal žmogaus paveikslą. Antikos, Renesanso, Baroko skulptūrų meistrai mokėjo itin tiksliai pavaizduoti realistišką žmogų. Skulptūra yra kaip žmogus, tačiau negyvas, nejudantis. Ir tada, kai pramogas gimdantys juokdariai patys apsimeta skulptūromis, paminklais, ir nejuda, o vėliau tarsi atgyja ir krusteli, šis gyvybės ratas apsisuka. Štai paminklas pagal žmogaus paveikslą, o štai žmogus pagal paminklo formą.
Judantys paminklai Lietuvoje
Ar nors kartą pavyko kažką panašaus pamatyti Lietuvoje? Iš tiesų, nebūtina vykti į Romą, kad pamatytumėte judančią skulptūrą. Tokių pramogų kartais pasitaiko ir pas mus ten, kur tikimasi didžiausio atsipalaidavusių turistų srauto. Viena iš tokių vietų, žinoma, yra Palanga, kurioje kiekvienas kampelis tiesiog maldauja susimokėti už pramogas. Kartais net ir ant kelio nutūpusiam balandžiui norisi susimokėti tam, kad jis sujudėtų, o ne tiesiog stovėtų priešais jus, laukdamas trupinių. Taip pat judančias skulptūras galima pamatyti per įvairius cirko, iliuzionistų pasirodymus. Jeigu mieste vyksta kažkokia didelė šventė, tarkime, Vilniaus miesto dienos ar kita daugybę žmonių į miestą ištraukiančių švenčių, tuomet ir čia dažnai galima pamatyti visokio plauko pramogų, jų tarpe ir judančių skulptūrų.